Vakar pasinėriau domėtis apie tarybines obligacijas.
Pradėkim nuo to, kad obligacija – vertybinis popierius, kurį nusiperki – paskolini pardavėjui pinigų – ir po sutarto laiko atgauni pinigus su palūkanom. Obligacijomis dažnai skolinasi valstybės.
Po Antro pasaulinio karo, reokupacijos metu, tarybinei valdžiai trūko pinigų. Ekonominis teroras taip pat buvo būdas nukolchozinti kaimus, nuskurdinti valstiečius, partizanus, likviduoti buožes. Viena to teroro apraiškų – priverstinis obligacijų pirkimas, pinigų skolinimas valstybei, prasidėjęs 1944 m. Nors teoriškai obligacijas valstiečiai pirko savo noru, o dokumentuose buvo nurodyta nenaudoti prievartos, tačiau realybėje taip nebuvo. Stribai net ginkluoti šantažavo valstiečius, prašydavo trijų ketvirčių mėnesio algos ar daugiau, ypač iš turtingesnių žmonių. Mat stribai turėjo kvotas, kiek paskolų turėjo surinkti, o pagal surinktą pinigų kiekį jiems buvo mokami priedai.
Tačiau kaimo žmonės nebuvo finansiškai raštingi. Jie obligacijas suprato kaip dar vieną mokestį, kurių tuometinė valdžia negailėjo. Gal todėl, kai atėjo laikas jas išpirkti, dauguma net nebuvo dokumentų išsaugoję. Be to, išpirkimas atidėtas net 1974-1990 m. laikotarpiui, o kai paskolos buvo grąžintos, dėl infliacijos ir nuvertėjimo grąžinimas buvo simbolinis. Toks priverstinis skolinimas valstybei baigėsi 1958 m.[1]
Obligacijos buvo leidžiamos ir toliau, tačiau jau nebesiimta griežtų priemonių. Pridedu skelbimą iš 1959 m. apie Valstybinę 3% vidaus išlošiamąją paskolą.[2] Obligacijose su loterija garantuojama numatyta palūkanų norma, tačiau taip pat iš serijos renkami laimėtojai, kuriems išmokamas didelis loterijos prizas.
Kas su obligacijomis įvyko po TSRS griūties? 1997 m. Europos žmogaus teisių komisijoje net buvo svarstomas pareiškimas prieš Lietuvą dėl obligacijų, nupirktų 1982 m. Buvo skundžiama, kad Lietuva neišmoka TSRS obligacijų, tačiau pareiškimas atmestas.[3] Dabar dėl išpirkimo galima kreiptis į Rusiją, Tarybų Sąjungos teisių perėmėją.[4] Taip pat, tarybines obligacijas perpardavinėja skelbimų tinklapiuose po porą eurų![5]
Rekomenduoju paskaityti plačiau:
[1] Ilgas, bet labai įdomus Vlado Terlecko straipsnis apie ekonominį Lietuvos kaimo terorizavimą
[2] 1959 m. liepos 15 d. “Po spalio vėliava“, nr. 56 (1797). “Gimtasis Rokiškis“ turi seną žurnalistinį archyvą čia
[4] Trumpas komentaras, ką dabar daryti su Tarybų Sąjungos obligacijomis
[5] Kad ir čia 🙂
x16 